Informacija apie gyventojų sergamumą gripu, ŪVKTI ir COVID-19

Gripo sezonas – periodas, įprastai trunkantis nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Gripo epidemiologinė priežiūra vykdoma, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir naujus gripo virusus, prognozuoti epidemijas, laiku taikyti užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.

Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.             

Skiepai patikimiausia apsauga nuo gripo ir COVID-19 ligos. Šį sezoną rekomenduojama nuo abiejų ligų pasiskiepyti vieno vizito pas gydytoją metu. Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet (rudens-žiemos mėnesiais). Skiepijant, ypatingai rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo ir kt. 

• 65 m. ir vyresni asmenys;
• nėščiosios;
• asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

• Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
• Sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų.
• Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C.
• Daugiau valgyti vaisių, daržovių.
• Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį.
• Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
• Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas.
• Tinkamai rengtis, neperšalti.
• Aktyviai leisti laisvalaikį.

​Gripas negydomas antibiotikais

Gripas yra virusinės kilmės kvėpavimo takų infekcija, todėl jo gydymui antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikai skiriami tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.

Covid-19, peršalimo, gripo, sezoninės alergijos simptomus rasite čia

 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacija (atnaujinta 2023-10-09).