Naujiena

Pyktis – tai galinga, gyvybiškai svarbi emocija, kuri kyla kaip atsakas į nusivylimą, skriaudą, neteisybę ar grėsmę. Ši pagrindinė emocija, nors kartais vertinama prieštaringai, atlieka svarbų vaidmenį žmogaus elgesyje, asmenybės raidoje ir tarpasmeniniuose santykiuose.

Kas yra pyktis?

Pyktis – tai intensyvus jausmas, kuris dažnai siejamas su noru atkeršyti ar atkurti pažeistą pusiausvyrą. Ši emocija nėra vien tik negatyvi – ji atlieka svarbią funkciją tiek mūsų vidiniame pasaulyje, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Mokslininkai vis dar diskutuoja apie pykčio sudėtingą prigimtį ir jo atsiradimą vystymosi procese.

Kodėl jaučiame pyktį?

Pykčio kilmė slypi smegenų smilkininėje skiltyje, kuri identifikuoja grėsmes mūsų gerovei. Šis atsakas tarnauja kaip vidinis signalas, įspėjantis apie kliūtis ar nemalonias situacijas, bei išorinis komunikacinis signalas tarpasmeniniuose santykiuose. Pyktį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant suvokiamą neteisybę, nusivylimą ar grėsmę. Ši emocija padeda mums įveikti sunkumus ir ginti savo teises.

Pykčio nauda

Nors pyktis dažnai suvokiamas kaip negatyvi emocija, jis gali būti naudingas. Ši emocija gali sustiprinti pasitikėjimą savimi ir padėti įveikti baimes. Reaguodamas į pavojingas situacijas, pyktis aktyvuoja kovos arba bėgimo reakciją, padėdamas apsisaugoti. Be to, pyktis gali būti moralinė emocija, suteikianti prasmę nusižengimų ar neteisybės situacijoms. Net derybose pyktis kartais naudojamas strategiškai, siekiant įgyti pranašumo.

Pykčio žala

Tačiau pyktis turi ir tamsiąją pusę. Per didelis ar netinkamai valdomas pyktis gali tapti slopinamu veiksniu, kenkiančiu emocinei, fizinei ir kognityvinei žmogaus būklei. Lėtinis pyktis gali pažeisti santykius, sveikatą ir psichinę gerovę, skatindamas tokius sutrikimus kaip nerimas ar depresija. Taip pat streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, poveikis gali padidinti širdies ligų riziką.

Pykčio poveikis sveikatai

Fiziologiniu lygmeniu pyktis stipriai veikia organizmą – jis didina streso lygį ir gali turėti neigiamą poveikį širdies sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad pyktis yra susijęs su sunkesniais emocinių sutrikimų simptomais ir blogesne reakcija į gydymą. Todėl labai svarbu laiku atpažinti šios emocijos keliamas rizikas ir ieškoti būdų jas valdyti.

Kaip valdyti pyktį?

Norint išvengti neigiamų pykčio pasekmių, svarbu suprasti šią emociją, pažinti ją sukeliančius veiksnius ir išmokti ją konstruktyviai reikšti. Pykčio valdymo strategijos gali apimti gilesnį savęs pažinimą, emocinio raštingumo lavinimą bei praktinius metodus, padedančius nusiraminti ir išlaikyti kontrolę sudėtingose situacijose.

Apibendrinimas

Pyktis – tai natūrali ir kartais naudinga emocija, atliekanti svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Tačiau, jei ši emocija lieka netinkamai valdyta, ji gali pakenkti tiek mūsų sveikatai, tiek santykiams su kitais. Suprasti pyktį, išmokti jį atpažinti ir valdyti – tai raktas į geresnę emocinę savijautą ir harmoningesnį gyvenimą.

KVIETIMAS

Norintiems daugiau sužinoti apie pyktį kviečiame į nuotolį seminarą „Tarp pykčio ir ramybės: kaip nustatyti asmenines ribas“. Seminarą ves gerovės konsultantė Aistė Dabašinskaitė, kuri padės Jums įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų emocinei pusiausvyrai bei sveikiems santykiams.

SEMINARO DATOS:

Vasario 3, 10, 17 d. (2025 metai)

⏰ Trukmė: 1,5 val.

REGISTRACIJA:

psichologas@kaisiadorysvsb.lt El.laiško temoje įrašyti: „Tarp pykčio ir ramybės: kaip nustatyti asmenines ribas“

Daugiau informacijos:

 +370 606 67458

 psichologas@kaisiadorysvsb.lt

Informaciją parengė: Gerovės konsultantė Aistė Dabašinskaitė

Literatūra:

Williams, R. (2017). Anger as a Basic Emotion and Its Role in Personality Building and Pathological Growth: The Neuroscientific, Developmental and Clinical Perspectives. Frontiers in Psychology, 8. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2017.01950.

Silva, L. (2021). Is Anger a Hostile Emotion?. Review of Philosophy and Psychology. https://doi.org/10.1007/S13164-021-00557-2.

Lumley, M., & Oberleitner, L. (2020). Anger Management. Encyclopedia of Behavioral Medicine. https://doi.org/10.1037/e621812007-001.

Lomas, T. (2019). Anger as a moral emotion: A “bird’s eye“ systematic review. Counselling Psychology Quarterly, 32, 341 - 395. https://doi.org/10.1080/09515070.2019.1589421.

Hunsaker, D. (2017). Anger in Negotiations: A Review of Causes, Effects, and Unanswered Questions. Negotiation and Conflict Management Research, 10, 220-241. https://doi.org/10.1111/NCMR.12096.

Cassiello-Robbins, C., & Barlow, D. (2016). Anger: The Unrecognized Emotion in Emotional Disorders. Clinical Psychology-science and Practice, 23, 66-85.