Naujiena

Su stresu mokykloje susiduria kiekvienas mokinys: kai kurie dažniau, kai kurie rečiau, bet susiduria visi. Todėl yra svarbu suprasti šio streso priežastis ir kaip su juo efektyviai susitvarkyti. Stresas yra fiziologinė arba psichologinė reakcija į vidinius ar išorinius stresą sukeliančius veiksnius. Taigi, stresas gali kilti ir nuo fizinės aplinkos mokykloje, ir nuo kitų mokinių, mokytojų, dėl būsimų egzaminų, pamokų, atsiskaitymų ir panašiai. Vienaip ar kitaip streso mokykloje išvengti neįmanoma, bet su juo galima efektyviai kovoti ir šiame straipsnyje pateiksiu kelis būdus kaip tą daryti.

Stresą sukeliančių veiksnių įvardinimas: tai yra technika, kada sau pačiam ar su kitu asmeniu yra įsivardinama tai, kas kelia stresą. Turint konkrečią problemą ar streso priežastį prieš akis galima daug lengviau planuoti, kaip su juo kovoti ar pilnai išspręsti. (Pvz.: mokinys jaučia stresą, nes turi daug užduočių, kurias turi atlikti. Įsivardinęs problemas, mokinys gali suplanuoti savo laiką ir užduočių atlikimo eiliškumą ir taip greičiau susitvarkys su užduotimi ir įveiks streso šaltinį).

Pažiūrėjimas į problemą iš kito kampo: kartais dalykai dėl kurių yra jaučiamas stresas gali būti lengvai išsprendžiami, bet to nesuvokus jie gali sukelti labai daug streso. Apgalvojus stresinę situaciją galima suprasti, kad ji nėra ilgalaikė ir yra lengvai išsprendžiama, todėl svarbu mokintis apmastyti stresą sukeliančius veiksnius, taip su jais susitvarkyti gali būti daug paprasčiau, negu buvo manytą iš pradžių (pvz.: mokinys nerimauja dėl greitai busiančio atsiskaitymo. Jis jaučia labai didelį stresą, bet apgalvojęs situaciją ir supratęs, kad jam tereikia skirti kelias valandas vadovėlio skaitymui ir analizei, galės tai padaryti ir atsiskaitymo metu bus pasiruošęs).

Streso priėmimas ir kalbėjimas apie jį: kaip ir buvo minėta prieš tai, stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Juo mūsų kūnas paruošia mus būsimiems iššūkiams ir evoliuciškai buvo labai svarbus žmonijos išgyvenimui. Todėl nereikia savęs kaltinti jaučiant stresą, nes tai darant galima stresą tik dar labiau pastiprinti. Kartais jaučiant stresą geriausia yra apie tai su kuo nors pakalbėti: su tėvais, su draugais, mokytojais ar kitais žmonėmis, kurie išklausys. Vien įvardinimas, kad jauti stresą padeda su juo kovoti. Taip pat pasidalinus apie tai su kitais žmonėmis galima gauti palaikymo ir pagalbos kovojant su stresu. Tad nereikia jo bijoti ir laikyti viduje, nes taip jis tik dar labiau stiprės ir kenks moksluose ir gyvenime (pvz.: dėl kontrolinio nerimaujantis mokinys pasikalba su mokytoja. Jam mokytoja pasako, į kurias temas labiausiai kreipti dėmesį, kaip tikslingiau ruoštis ir pasako, kad nėra ko nerimauti. Šie trys aspektai paprasti, bet daug lengviau padeda mokiniui įveikti baimę ir stresą).

Stresas būna gan kitoks, kai jis yra sukeltas kitų asmenų. Tokiose situacijose įvardinti metodai ne visada gali padėti. Tada reikia atsižvelgti į kitas alternatyvas, kurios susijusios su pakalbėjimų apie tuos žmones su draugais, psichologu ar mokytojais. Niekada nereikia bijoti kalbėti apie stresą, net jai jis ir susijęs su kitais asmenimis. Draugai visada tave išklausys, mokytojai taip pat, bet jei nori šiek tiek daugiau konfidencialumo, tada gali kreiptis ir į psichologą. Psichologai nėra tam, kad pasakytų kas, kaip, kada tau yra, o tam, kad galėtum jiems pasipasakoti. Kartais konsultacijose psichologai tiesiog klauso ką tu nori pasakyti, todėl niekada nebijok pas juos kreiptis kai susiduri su kokia nors stresine situaciją, jie tau visada galės padėti.

Jei tau kyla kokių nors klausimų, nori daugiau sužinoti apie stresą arba tiesiog nori apie ką nors pasikalbėti, gali kreiptis į psichologą Roką Jurgutį el. paštu pasakok.ka.nori@gmail.com, telefonu +37060115407, Facebook: Laisva Konsultacija, Instagram: @laisva_konsultacija arba jaunimo centre “Mazgas” Kaišiadoryse!

Parengė psichologas R. Jurgutis