Naujiena

Daugelis žmonių tikrai žino, kad rūkymas kenkia sveikatai, brangiai kainuoja ir suformuoja priklausomybę, kurios su metais vis sunkiau atsikratyti. Tačiau atsiradus pagalbai, rūkantieji vis dar neskuba žengti pirmojo žingsnio: paskambinti nemokama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento įsteigta telefono linija 1819 ar kreiptis į tokią paslaugą teikiantį Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Kodėl taip yra ir kodėl žmonės nesiryžta atsikratyti priklausomybės nuo nikotino, kalbamės su gydytoju toksikologu Hariu Jakavičiumi.

Medikas pastebi, kad dažniausiai žmonės pradeda galvoti apie rūkymo žalą tik tuomet, kai pajunta nemalonius simptomus ar ilgalaikio vartojimo pasekmes: pradeda prasčiau toleruoti fizinį krūvį, pasunkėja kvėpavimas, ypatingai tai pasijunta vyresniame amžiuje. „Nikotino vartojimo padariniai pasireiškia ganėtinai vėlai. Ūmių apsinuodijimų rūkant beveik nefiksuojama, o lėtinių ligų požymiai išryškėja tik po daugelio metų. Todėl dažniausiai žmonės, kol nejaučia jokio blogo efekto ir lėtinių rūkymo padarinių, nesusimąsto, kaip patys sau kenkia“, – priežastį, kodėl nebandoma mesti rūkyti įvardina gydytojas H. Jakavičius.

Medikas tvirtina, kad ilgesnį rūkymo stažą turintiems rūkoriams kur kas sunkiau atsikratyti priklausomybės nuo nikotino, todėl ir prireikia specialistų medikų pagalbos.  

Kokios priemonės paskatintų norą mesti rūkyti?

Pasak toksikologo, jau seniai galvojama, kaip padidinti žmonių motyvaciją ir norą atsikratyti žalingo įpročio. „Kaip įprastinių cigarečių pakaitalas buvo sukurtos elektroninės cigaretės, tikintis, jog žmonės pakeis rūkymo įpročius ir rinksis saugesnį ir sveikesnį pakaitalą, nutylint, kad jos pačios yra kenksmingos ir neretu atveju turinčios netgi didesnius nikotino kiekius nei įprastos cigaretės. Buvo tikimąsi, kad žmones šokiruos rūkymo pasekmes liudijančios nuotraukos ant cigarečių pakelių, jie susimąstys, pradės bent jau mažiau rūkyti. Kainų kėlimas, akcizų didinimas, įvairiomis priemonėmis bandoma mažinti nikotino prieinamumą“, – vardina pašnekovas.  

Medikas įsitikinęs, kad teigiamos įtakos gali turėti artimieji šeimos nariai ar mylimas žmogus. „Dažnai būna, kad rūkantieji kreipiasi ne savo noru, o paskatinti ar motyvuoti artimų žmonių. Natūralu, kad dėl vieno iš partnerių rūkymo gali kentėti tarpusavio santykiai, nes nuo nikotino priklausančiam žmogui reguliariai reikia parūkyti, o to nepadaręs jis tampa irzlus, negali susikaupti, prastėja darbingumas“, – pasakoja specialistas.

Bandyti patiems ar kreiptis pagalbos?

Pagalbos į specialistus dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie jau būna įsitikinę, kad patys niekaip nesugebės mesti rūkyti. „Mes dažniausiai matome žmones, kurie jau yra bandę patys nutraukti rūkymą ir ne po vieną kartą, bet jiems nepavyko. Todėl jie ieško tiek medikamentinės pagalbos, tiek papildomų konsultacijų, taip pat ir papildomos motyvacijos, kaip išlaikyti tą sklandų gydymo procesą“, – teigia gydytojas H. Jakavičius. Pasak mediko, pacientai neretai pradeda sėkmingai, bet kažkurioje stadijoje palūžta ir jiems nebepavyksta laikytis numatyto plano. „Rūkymą dažnas laiko priemone nusiraminti, todėl užklupus gyvenimiškoms problemoms, tampa sunku suvaldyti emocijas, minčių chaosą, todėl įvyksta atkryčiai“, – teigia gydytojas toksikologas.

Gydant priklausomybę nuo nikotino kaip ir visas kitas priklausomybes, gydytojo teigimu, efektingiausiai veikia medikamentinio ir psichosocialinio gydymo kombinacija. Tai gali būti nikotino pakaitinė terapija, gali būti skiriami medikamentai, mažinantys potraukį rūkyti. „Gydymui naudojamos įvairios vaistų kombinacijos, psichosocialinis gydymas. Tai gali būti psichologo konsultacijos, psichosocialinis stacionarinis ar ambulatorinis gydymas, kas įprastai yra taikoma gydant ir priklausomybes nuo kitų medžiagų“, – pasakoja gydytojas toksikologas. Medikas įspėja, kad mesti rūkyti gal ir nėra labai sudėtinga, kur kas sunkiau išsilaikyti remisijoje, neatkristi ir negrįžti prie seno įpročio: „Kai žmogus yra įpratęs ilgą laiką vartoti nikotiną ir pradeda gydytis, pats gydymo procesas yra sklandus, skiriami medikamentai padeda numalšinti nemalonius fizinius simptomus, tačiau įkyrios mintys apie rūkymą gali pastūmėti link atkryčio. Jam reikia išmokti, kaip išlaikyti tą remisiją“.

Gydytojas pasakoja, kad paskyrus medikamentus labai svarbu, jog pacientai lankytų psichologo konsultacijas, taip pat rekomenduoja paskambinti ir į metimo rūkyti pagalbos telefoninę linija 1819.  „Mes pacientus matome fiksuotą laiką, kai vyksta konsultacijos. Tačiau tarp jų, jeigu žmogus pajunta nenugalimą troškimą parūkyti ir nežino, ką daryti, tokiais atvejais ypač naudinga paskambinti į nerūkymo liniją, pasikalbėti su konsultantais“.

Atkrytis nėra pasaulio pabaiga

Gydytojas toksikologas H. Jakavičius pasakoja, kad priklausomybės nuo nikotino gydymas nėra lengvas procesas, todėl ir atkryčiai pasitaiko ne taip jau retai. Ir tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. „Žmogui nustojus rūkyti nereiškia, kad gydymo procesas jau pasibaigė. Jeigu jis aktyviai ir nebendrauja su specialistais, turi sau nuolat priminti, pagalvoti, ką turi daryti, kad neatkristų. Sveikimo procesas tęsiasi ir toliau. „O jeigu įvyksta atkrytis, tiesiog reikia ieškoti papildomos pagalbos, vėl kreiptis į specialistus ir vėl inicijuoti tą patį gydymo procesą. Ir dažniausiai procesas jau būna lengvesnis ir lengviau praeinamas, todėl tikrai nereikia labai graužtis, jeigu nepavyksta iš pirmo karto. Jeigu žmogus laiku kreipiasi pagalbos, atkryčiai dažniausiai būna trumpalaikiai. Neretai pavyksta susitvarkyti ir patiems“, – sako medikas.

Didžiausia klaida – nepasitikėjimas savimi

Gydytojas įspėja, kad metimo rūkyti procesas gali būti sudėtingas, todėl nereikia nuleisti rankų net jeigu žmogus mato, kad jam nesiseka. Pasak specialisto, neretai pacientai įsivaizduoja, kad turi preciziškai laikytis sudaryto gydymo plano. Vieniems sekasi geriau, kitiems prasčiau. Gydymo eigoje tas planas gali keistis priklausomai, kaip jiems sekasi. „Deja, kai kurie pacientai nusivilia, jeigu jiems nesiseka. Gydymo planas, priklausomai nuo paciento organizmo reakcijos ir simptomų gydymo eigoje gali keistis, jei potraukis rūkyti nedingsta, vargina abstinentiniai simptomai, skiriamų medikamentų dozės gali būti didinamos. Nereikia nuleisti rankų, atvirai pasikalbėti su specialistu, pasakyti, kaip jis jaučiasi ir esant poreikiui tikrai galima tą gydymo planą pakoreguoti pagal tai, kokioje gydymo stadijoje yra pacientas ir kaip jam sekasi“, – pataria gydytojas toksikologas Haris Jakavičius. 

Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819 veikia: darbo dienomis: nuo 11 iki 19 val. Savaitgaliais: nuo 11 iki 14 val. Skambučiai yra nemokami.

Gydytojas toksikologas Haris Jakavičius