Naujiena

Vyrauja įvairių nuomonių apie pusryčių valgymą ar ne. Vieningos nuomonės nėra - svarbu ar nesvarbu juos valgyti, kada valgyti? Yra atlikta daugybė mokslinių studijų, kur vyrauja įvairių rezultatų. Bet kai kurias nuomones vertėtų išklausyti.

Mokslinių tyrimų duomenimis, pusryčių praleidimas dienos valgymo režime tiesiogiai susijęs su didesniu kūno masės indeksu, t. y. didesne rizika vystytis nutukimui, o savo ruožtu nutukimas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų atsiradimui. Tų asmenų, kurie valgo pusryčius, kūno masės indeksas yra mažesnis.

Pusryčių valgymą mokslininkai sieja su didesniu valgymo dažniu, o tai aktyvina medžiagų apykaitą organizme. Tyrimų duomenimis, nutukę žmonės linkę praleisti pusryčius, o tai lemia, kad daugiau kalorijų suvartojama vakare. Tuo tarpu normalaus svorio žmonės tą patį kalorijų kiekį paskirsto per visą dieną. Būtent nesudegintos kalorijos vakare paverčiamos į kūno riebalų atsargas.

Pusryčių praleidimas taip pat siejamas su prastesniais maitinimosi įpročiais, t. y. didesnėmis porcijomis, nesuplanuotu didelės energinės ir mažos mitybinės vertės užkandžių valgymu, dideliu kiekiu gyvūninių riebalų ir mažu vaisių bei daržovių vartojimu.

Mokslininkai nustatė, kad reguliariai pusryčius valgantys vaikai geriau susidoroja su intelekto koeficiento testais ir pasiekia aukštesnių užduočių atlikimo įvertinimų. Anot tyrimo, vaikų, kurie ne visada valgė pusryčius, užduočių atlikimo rodikliai buvo 5,58 ir 2,50 balo žemesni negu tų vaikų, kurie pusryčiavo kiekvieną rytą.

Pusryčių nauda:

• Greitėja medžiagų apykaita. Virškindamas maistą organizmas degina kalorijas, taigi spartėja medžiagų apykaita. Be to, per pusryčius gautos kalorijos nepaverčiamos nereikalingais kilogramais – jos beveik visos sudega.
• Apsaugo nuo persivalgymo. Rytą nepapusryčiavus pietums dažniausia suvalgoma gerokai daugiau. Taip organizmas vienu metu gauna per daug maisto. Jis pasiima tiek, kiek reikia, o perteklius virsta riebalais.
• Suteikia energijos. Tie žmonės, kurie nevalgo pusryčių, apie dvyliktą valandą dienos dažniausiai jaučiasi pavargę ir suirzę.
• Padeda susikaupti. Rytą iš namų išbėgus be pusryčių būna sunkiau sutelkti dėmesį, sudėtingiau spręsti problemas, nes ne taip aktyviai dirba smegenys.
• Saugo nuo širdies ligų. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonių, kurie nepusryčiauja, kraujyje pamažu didėja cholesterolio kiekis. Dėl to padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
• Sumažina stresą. JAV buvo atliktas tyrimas ir paaiškėjo, kad pusryčiai labai svarbūs kovojant su stresu ar norint jo išvengti. Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie rytą pradeda sveikais pusryčiais, stresines situacijas išgyvena kelis kartus rečiau negu nevalgantys pusryčių.

Daug žmonių ryte visai nejaučia alkio, jiems atrodo, kad jų skrandis pilnas. Miegant cukraus kiekis kraujyje krinta, dėl to rytais neturime energijos, netgi esame apatiški ir pavargę. Be to, jei neracionaliai maitinamės dieną, kokybiškai nepailsime naktį. Prisivalgę vakare, neduodame savo organizmui galimybės pailsėti, naktį virškinimo sistema toliau dirba. Nenuostabu, kodėl rytais daugelis nesijaučia alkani. Kad pusryčiai būtų laukiami ir naudingi, pirmiausia reikia sutvarkyti visos dienos racionalų maitinimąsi. Egzistuoja nuomonė, kad jei nevalgysi ryte, kūnas bus priverstas naudoti energiją, kurią sukaupė per vakarienę. Tai klaidingas įsitikinimas: naktį perteklinė energija virsta riebalų sankaupomis, ryte iš jos nieko nelieka. Yra pasirodę mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad būtent pusryčių atsisakymas yra visuotinio civilizuotų kraštų gyventojų nutukimo priežastis. Pusryčių nevalgantys žmonės per metus vidutiniškai priauga 3–5 kg: sulaukus 35–50 metų daugeliui jų jau susiformavęs nutukimas, kamuoja įvairios ligos. Idealūs pusryčiai - kaip jie turėtų atrodyti? Sveikus pusryčius turėtų sudaryti trečdalis paros baltymų normos, du trečdaliai angliavandenių normos ir mažiau negu penktadalis riebalų normos. Todėl į rytinį racioną reikėtų įtraukti šviežių vaisių, daržovių, uogų, košių, rupios duonos. O tiems, kas vis dar susiduria su problema, kad pusryčių vis dar nevalgo - keletas patarimų:

Gerai išsimiegokite. Dėl blogo miego ar jo trūkumo galite jausti šleikštulį, pilvo pūtimą, tikėtina, kad būsite blogos nuotaikos, atsikelsite paskutinę minutę ir būtent visos šios priežastys neleis jums pavalgyti pusryčių. Tikėtina, kad nuėję į darbą jūs nevalgysite košės, daržovių ar vaisių vėlyviems pusryčiams, bet užkandžiausite saldumynais ar sausainiais.

Rinkitės kuo įvairesnius pusryčius ir atraskite mėgstamiausius patiekalus. Tai gali būti įvairių grūdų košės (pvz., grikių, ryžių, avižų, miežių), daržovės, vaisiai, kiaušinių patiekalai, pieno produktai, retkarčiais neriebūs sumuštiniai.

Neprisivalgykite vakare. Stenkitės vakare rinktis mažiau kaloringus patiekalus. Nenoras valgyti pusryčių dažnai slepiasi už labai sočių ir vėlyvų vakarienių, kai nespėjama per naktį išalkti. Paskutinį kartą lengvai pavalgykite ar užkandžiaukite likus dviem valandoms iki miego. Jeigu vis dėlto labai sunku ištverti tą laiką nieko nesuvalgius, atsigerkite arbatos, vandens, suvalgykite vaisių.

Mankštinkitės prieš pusryčius. Trumpa mankšta ne tik sužadins apetitą, bet ir pabudins bei suaktyvins kūną ir protą darbo dienai.

Skirkite pakankamai laiko pusryčiams. Kad ir kaip sunku ryte atsikelti, stenkitės skirti pakankamai laiko pusryčių paruošimui ir ypač valgymui. Skubėdami ne tik neparuošite vertingo maisto, bet nugriebsite, ką rasite šaldytuve, taip pat greitai valgydami nepajusite malonumo, apsunkinsite skrandį, prisirysite oro.

Jeigu rytais jaučiate šleikštulį, išgerkite šviežiai spaustų vaisių sulčių. Jei rytais pykina ar jaučiate šleikštulį, prieš eidami į dušą ar prieš apsirengdami išgerkite pusę stiklinės šviežiai spaustų mėgstamų vaisių sulčių – tai padės pažadinti apetitą.

Jeigu esate užkietėjusi „pelėda“ ir niekaip negalite atsikelti anksčiau pasigaminti pusryčių. Paprašykite, kad artimieji jums pagamintų pusryčius, o už tai jūs jiems mainais pagaminsite vakarienę. Jeigu jums net nelieka laiko suvalgyti pusryčius namuose, pasiimkite juos su savimi ir per pirmą valandą darbe juos suvalgykite.

Keiskite aplinką. Jeigu yra galimybė, keiskite pusryčių aplinką, pavyzdžiui, esant gražiam orui, valgykite balkone, terasoje. Savaitgaliais vėlyvus pusryčius galima valgyti ne tik su šeima, bet ir su draugais ar kaimynais.

Jeigu esate užkietėjęs rūkalius ar kavos mėgėjas. Pirmiausia, užuot ėmęsis cigaretės ar kavos puodelio, pavalgykite, nes tiek nikotinas, tiek kofeinas slopina apetitą.

Jeigu manote, kad praleisdami pusryčius išlaikote dailias kūno linijas – klystate. Reguliarus ir dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis padeda išlaikyti idealų svorį. Organizmas, gaudamas energijos tolygiomis ir mažomis porcijomis, ją visą išeikvoja savo fiziologinėms ir fizinėms reikmėms, o gaudamas retai ir didelėmis porcijomis pradeda kaupti, nes tai viršija jo tuo metu esamus poreikius.

Visuomenės sveikatos specialistė