Naujiena

Literatūroje nurodoma, kad per COVID-19 pandemiją psichinės sveikatos problemų vis daugėja. Teigiama, kad šių sveikatos problemų augimą skatina ilgėjantis karantino laikotarpis, mažėjančios žmonių poilsio galimybės, stiprėjančios finansinės problemos. Paskelbtas karantinas sukėlė įvairių iššūkių ir sunkumu: darbas ir ugdymas nuotoliniu būdu, vienatvės jausmas, sumažėjusios pajamos ar darbo netekimas, neigiamos informacijos srautas ir kt. COVID-19 visame pasaulyje sutrikdė iki tol nusistovėjusias socialines normas, gyvenimo įpročius, visuomenės nariai susiduria su įvairias ribojimais, nuolatine rizika užsikrėsti COVID-19, o tai turi neigiamą poveikį jų socialiniam gyvenimui, finansinei padėčiai, ilgai besitęsianti pandemija ir viruso plitimas daugeliui visuomenės narių kelia stresą dėl kurio intensyvumo vėliau patiriamas ir perdegimas. Visi šie sunkumai paveikia žmogaus psichinę sveikatą bei gyvenseną: sumažėja fizinis aktyvumas, padidėja daug cukraus ir riebalų turinčio maisto vartojimas, padidėja rūkymas bei alkoholio vartojimas, prastėja psichinė sveikata ir miego kokybė.

Lietuvoje griežtėjant ribojimams dėl COVID-19, psichologai ragina atkreipti dėmesį ne tik į fizinę, bet ir į psichologinę sveikatą. Pandemijos metu ypatingai svarbu išlikti fiziškai aktyviais. Nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas gali būti sunkesnių simptomų ir komplikacijų atsiradimą bei mirtingumą lemiantys veiksniai užsikrėtus COVID-19 liga.  Blogėjant psichinei sveikatai kyla miego problemos bei prastėja miego kokybė, kuri nurodoma kaip esminis psichinės sveikatos elementas. Nurodoma, kad nerimas ir depresija susiję su miego sutrikimais. Tyrimai rodo, kad stresas yra viena pagrindinių veiksnių, lemiančių blogėjančią miego kokybę.

2020 m. vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai vykdė lietuvių psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip koronaviruso krizė paveikė žmonių psichologinę savijautą Lietuvoje ir kaip veiksmingiau jiems padėti. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė stiprią baimę, nerimą, liūdesį ar vienatvę. Beveik pusė žmonių buvo smarkiai emociškai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais ir net ketvirtadalis tyrimo dalyvių patyrė stipriai išreikštus adaptacijos sunkumus.

Mokslininkai atliktu tyrimu taip pat siekė išsiaiškinti, kas lietuviams labiausiai padeda kovojant su pandemijos metu kylančiais psichologiniais sunkumais ir dalijasi rekomendacijomis, kokie pagalbos sau būdai gali būti veiksmingi mažinant kylantį nerimą. Rezultatai parodė, kad itin svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo ir dienos režimo, nepamiršti skirti dėmesio malonioms veikloms, bendrauti su artimaisiais, nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos ir kt.

Sudarė: VSS K. Klovas

1. Abromaitienė, L. ir Stanišauskienė, V. (2014). Profesinis perdegimas karjeros raidos kontekste: ikimokyklinio ugdymo pedagogų atvejis. Andragogika.
2. Grikštaitė, A. (2021). Tėvų psichoemocinis perdegimas COVID-19 pandemijos laikotarpiu karantine dalyvaujant vaikų mokymosi procese (Doctoral dissertation, Klaipėdos universitetas).
3. Kar, S. K., Arafat, S. Y., Kabir, R., Sharma, P., & Saxena, S. K. (2020). Coping with mentalhealth challenges during COVID-19. In Coronavirus disease 2019 (COVID-19) (pp. 199-213). Springer, Singapore.
4. Salari, N., Hosseinian-Far, A., Jalali, R., Vaisi-Raygani, A., Rasoulpoor, S., Mohammadi, M.,... & Khaledi-Paveh, B. (2020). Prevalence of stress, anxiety, depression among the general population during the COVID-19 pandemic: a systematic review and metaanalysis. Globalization and health, 16(1), 1-11.
5. Ūsė, V., & Ramanauskas, I. (2020). Rekomendacijos, kaip palaikyti personalo gerą savijautą bei motyvaciją, esant paskelbtai COVID-19 viruso pandemijai. Slauga. Mokslas ir praktika, 1(11 (287)), 10-10.