Naujiena

Mirtino viruso pandemijos akivaizdoje šiandien visuomenė susiduria su išskirtine krizine situacija, kuri neišvengiamai kelia vis didesnį stresą. Suvokiant, kiek daug žmonių šiandien kenčia nuo ,,perdegimo“, svarbu tiksliai diagnozuoti šį negalavimą, nesupainioti jo su kitomis ligomis, pvz., depresija, todėl svarbu gebėti atpažinti apraiškas sveikatai, elgesiui ir nepalikti šios problemos savieigai.

„Perdegimo sindromas yra konceptualizuojamas kaip lėtinio streso darbo vietoje rezultatas, kuris nebuvo sėkmingai valdomas“. Jam būdingi šie požymiai: energijos išeikvojimas ar fizinis išsekimas; didėjantis psichinis atsiribojimas nuo darbo bei cinizmas ar negatyvumas profesinių įsipareigojimų atžvilgiu; sumažėjęs darbingumas. Dažniausiai perdegimo sindromas sumaišomas su depresija, stresu ar lėtiniu nuovargiu arba manoma, jog tai tas pats. Visuomet perdegimo sindromo priežastis susijusi su darbine veikla, o depresijos, kuri dažnai painiojama su perdegimo sindromu – su įvairiais gyvenimo įvykiais ar nesklandumais.

Sergantiesiems „emociniu perdegimu“ pirmiausia pasireiškia stresui būdingi požymiai: prakaitavimas, bendras imuniteto nusilpimas. Vėliau atsiranda funkciniai sutrikimai: raumenų ir kaulų skausmai, pilvo skausmai, prasideda miego sutrikimai. Pasireiškia emocinės apraiškos: nuolatinis išsekimas ir nuovargis. Dėl chroninės įtampos pasireiškia nerimas, neviltis, vienišumas, irzlumas ar agresyvumas ne tik darbe, bet ir namie. Palaipsniui vis blogiau sutelkiamas dėmesį, kyla pašalinės mintys, daromi neteisingi sprendimai. Mąstymas apie darbą didina neviltį, bejėgystę, o įsipareigojimai žmonėms bei darbui – abejingumą, šaltumą, formalumą ar dirglumą.

Kadangi perdegimo sindromas yra profesinė liga, kurią sukelia darbas ar net mokslas (pvz., studentui darbas yra jo mokslas), perdegimo priežastys ir rizikos veiksniai būna aplinkos savitumuibei kiti faktoriai: darbo krūvis, kontrolė, atlygis, vadovų nekompetencija, reorganizacijos ar net politinės ir krizinės situacijos. Šie kompleksiniai veiksniai lemia sindromo progresavimą.

Perdegimo sindromas neatsiranda be psichologinės dingsties, svarbu gebėti susivokti, užčiuopti skausmingas žaizdas ir rasti tinkamus būdus šį skausmą įveikti ir išsigydyti.Mokslininkai pateikia įvairius metodus siekiant gerinti perdegusiojo savijautą, tačiau įprastai išskiriamos trys prevencijos rūšys:

Nepaisant perdegimo sindromo laipsnio, kiekvienas dirbantysis privalo sureguliuoti savo gyvenimo režimą: ryte dirbti, o vakare ilsėtis. Tinkamas gyvenimo režimas darbas – poilsis – miegas, arba auksinė taisyklė „8–8–8“ neleis supainioti asmeninių poreikių su darbiniais. Svarbu prisiminti, kad perdegimo sindromas – tarsi bejėgė užgesusi žvakė, kuri savaime iš naujo neužsidegs – ją uždegti gali kitas: psichoterapeutas, gydytojas, visuomenės sveikatos specialistas ar dvasininkas. Kiekvienas dirbantis žmogus, ypač šiuo išskirtinai sudėtingu laikotarpiu, kuomet taip lengva perdegti, privalo susitaikyti su savo ribotumu, gebėti išlaikyti dvasinę pusiausvyrą, tinkamai spręsti sudėtingas situacijas ir nepasiduoti iškilus problemoms.