Naujiena

Mūsų gerovė apima ne tik mūsų fizinę, bet ir psichinę bei socialinę sveikatą. Gerovė reiškia būti laimingam ir sveikam. Visi žinome, kad kartais gyvenime būna sunkesnių momentų ir savo asmeninę gerovę paliekame nuošalyje, todėl jaučiamės įtempti ir priblokšti. Yra 5 žingsniai, kurių galite imtis norėdami pagerinti savo psichinę sveikatą ir gerovę. Išbandę šiuos dalykus galite jaustis pozityviau ir išnaudoti visas gyvenimo galimybes.

1.      Bendraukite su kitais žmonėmis

Geri santykiai yra svarbūs jūsų psichinei gerovei. Jie gali:

• padėti sukurti didesnį savivertės jausmą;
• suteikia galimybę pasidalinti teigiama patirtimi;
• suteikti emocinę paramą ir leisti palaikyti kitus.

Būti aktyviam yra naudinga jūsų fizinei sveikatai bei fizinei formai. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti jūsų psichinę gerovę:

• didinant savo savigarbą;
• padėti išsikelti tikslus ar iššūkius ir juos pasiekti;
• sukelia cheminius pokyčius jūsų smegenyse, kurie gali padėti teigiamai pakeisti jūsų nuotaiką.

Tyrimai rodo, kad naujų įgūdžių mokymasis taip pat gali pagerinti jūsų psichinę gerovę:

• stiprinti pasitikėjimą savimi ir kelti savigarbą;
• padėti jums susikurti tikslo jausmą;
• padėti užmegzti ryšį su kitais.

Net jei jaučiate, kad neturite pakankamai laiko arba jums gali nereikėti mokytis naujų dalykų, yra daug įvairių būdų, kaip įtraukti naujų dalykų mokymąsi į savo gyvenimą.

4.      Dalinkitės gerumu su kitais

Tyrimai rodo, kad dovanojimo ir gerumo veiksmai gali padėti pagerinti jūsų psichinę gerovę:

• sukurti teigiamus jausmus ir atlygio jausmą;
• suteikdamas tikslo ir savivertės jausmą;
• padėti užmegzti ryšį su kitais žmonėmis.

Tai gali būti nedideli gerumo veiksmai kitiems žmonėms arba didesni veiksmai, pavyzdžiui, savanorystė jūsų vietinėje bendruomenėje.

Kai kurie dalykų, kuriuos galėtumėte išbandyti, pavyzdžiai:

• padėkoti kam nors už tai, ką jis padarė dėl jūsų;
• paklausti draugų, šeimos narių ar kolegų, kaip jiems sekasi, ir iš tikrųjų išklausyti jų atsakymą;
• leisti laiką su draugais ar giminaičiais, kuriems reikia paramos ar kompanijos.

Sėdėkite, atsipalaiduokite ir kvėpuokite! Visą dieną praleidžiame šokinėdami nuo vieno dalyko prie kito, nerimaujant dėl ​​to, kur turime būti ir ką daryti toliau, nenustodami nekreipti dėmesio į momentą, kuriame esame. Tai gali sukelti didelį stresą. Kartą per dieną pabandykite sustoti ir tiesiog atsipalaiduoti. Tai gali trukti net vieną minutę. Ramiai atsisėskite patogioje padėtyje ir 10 kartų lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite.

Sudarė: VSS K. Klovas

1. Kazlauskas, E., & Želvienė, P. (2013). Psichologinės gerovės sąsajos su patirtais stresoriais, subjektyviai vertinama sveikata ir sociodemografiniais veiksniais. Visuomenės sveikata, 4(63), 96-103.
2. Zivin, K., Eisenberg, D., Gollust, S. E., & Golberstein, E. (2009). Persistence of mental health problems and needs in a college student population. Journal of affective disorders, 117(3), 180-185.
3. Bennell, K., Matheson, G., Meeuwisse, W., & Brukner, P. (1999). Risk factors for stress fractures. Sports medicine, 28(2), 91-122.
4. https://canterburyhealthhub.com.au/2019/06/10-ways-to-improve-your-wellbeing