Naujiena

2020 m. ką tik prasidėjo, o pasaulis jau patyrė daugybę stichinių nelaimių, tragedijų, mirčių, regioninių konfliktų ir naujo (COVID-19) viruso protrūkį. Šalyje įvedamas karantinas, draudžiamas piliečių išvykimas iš/į LR teritoriją. Gyventojams leidžiama vykti tik į maisto, vaistų bei degalų prekybos vietas, sveikatos priežiūros centrus (tik reikiant būtinosios pagalbos), darbą, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Skrydžiai atšaukiami, ribojamas eismas, žmonės nebegali grįžti namo iš tolimų kraštų ir yra izoliuoti kitose šalyse. Stebint situaciją pasaulyje, socialiniuose tinkluose ir artimoje aplinkoje, aiškiai pastebima visuomenės žmonių panika (tai ūmus potraukis bėgti ir slėptis, susidūrus su neišvengiamu pavojumi), stresas (tai apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų visumos atsiradimas, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti), nežinomybė (ką žada rytojus ir kaip tam ruoštis). Visa tai gali paveikti ne tik žmogaus fizinę, emocinę bet ir psichinę sveikatą.

Šiandien dažnai kylantis klausimas, kodėl visa tai pasaulyje vyksta? Galbūt dėl to, kad ilgą laiką buvome savanaudžiai ir nematėme nieko aplinkui tik save? Pastarieji įvykiai priverčia susimąstyti, ar viską darėme teisingai. Kodėl pasaulyje turi nutikti kažkas blogo, kad atkreipti žmonių dėmesį ir atverti jų tikrąsias širdis, jausmus bei sveiką mąstymą? Mes gebame jausti, užuosti, matyti, liesti, mylėti, kalbėti ir pan. Tai reiškia, kad mes galime kontroliuoti savo veiksmus ir nuo mūsų veiksmų, mąstysenos priklausys atoveiksmis. Todėl siekiant pagerinti su sveikata susijusį žmonių elgesį, labai svarbi yra jų aplinka. Tėvai yra pagrindiniai vaikų elgesio, gyvensenos, asmenybės ir kitų sričių kūrėjai. Todėl elgsenos ir gyvensenos pagrindai formuojasi vaikystėje ir išlieka jam užaugus. Intervencijos, padedančios tėvams ir vaikams dirbti bendrose veiklos srityse ankstyvos paauglystės metu gali būti naudingos. Tėvų žinios apie higieną, sveiką mitybą daro didelę įtaką vaikų mitybos įpročiams ir jų pasirinkimui. Pasak mokslininkų, vaikai, kurie reaguoja į tėvų požiūrį ,,daryk taip, kaip aš darau" turi didesnį teigiamą poveikį vaikų elgesiui nei reaguojant ,,daryk, kaip sakau". Remiantis šaltiniais tokios teigiamos emocijos kaip šypsena, pasisveikinimas, galvos linktelėjimas, teigiamas žodis ar frazė, gali sumažinti nerimą bei užkerta kelią streso atsiradimui. Dažniausiai stresą ir panašias situacijas sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, o žmonių reakcija į atsiradusius įvykius. Todėl rekomenduojama išmokti kuo ramiau priimti kylančias problemas ir pasirūpinti sveiko gyvenimo būdo elementais: kokybišku miegu, tinkama mityba, fiziniu aktyvumu bei grynu oru.