Naujiena

Menstruacijų sveikata – terminas, kuris apima ne tik higieną, bet fizinę, psichinę ir socialinę mergaičių ir moterų gerovę, susijusią su menstruacijomis (PSO). Tinkama prieiga prie geriamojo vandens ir švarūs bei patogūs tualetai ugdymo įstaigose yra labai svarbūs mokinių gerovei ir reikšmingai prisideda prie rankų higienos ir menstruacijų higienos užtikrinimo mažinant infekcinių ligų riziką ir mokinių savijautos gerinimo. Nors įrodymai apie rankų higienos ir menstruacijų sveikatos svarbą mokyklose yra aiškūs, o duomenų, rodančių, kad reikia imtis veiksmų, vis daugėja, valstybės ieško pavyzdžių, kaip įgyvendinti PSO rekomendacijas nacionaliniu lygmeniu ir pritaikyti standartus vietos lygmeniu.

2024 m. vasario – kovo mėn.  Kauno m., Širvintų, Radviliškio, Trakų, Mažeikių ir Šilutės savivaldybėse buvo vykdomas tyrimas, kuri skirtas įvertinti menstruacijų higienos ir sanitarijos sąlygų užtikrinimą mokyklose iš mokinių perspektyvos, kas leis tiksliau ir efektyviau planuoti sanitarijos ir menstruacijų higienos priemonių įgyvendinimą ugdymo įstaigose. Tyrime dalyvavo 1621 I-IV gimnazijos klasių (9-12 kl.) moksleivės iš minėtų savivaldybių. Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos sporto universiteto socialinių tyrimų etikos leidimas (protokolo Nr.  SMTEK-217). Internetinė apklausa atlikta naudojant „Google Forms“. Į tyrimo atlikimą buvo įtrauktos Kauno m., Širvintų, Radviliškio, Trakų, Mažeikių ir Šilutės savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistės, dirbančios mokyklose, kurios padėjo organizuoti elektroninės anketos pildymą mokyklose.

Apklausos rezultatai parodė, kad:

1. 75,3 proc. merginų nurodė, kad pirmą kartą informacijos apie menstruacijas gavo iš mamos/globėjos. 63,2 proc. nurodė, kad mokykloje taip pat gavo informacijos apie menstruacijas, o 10,9 proc. įsitikinusios, kad tokios informacijos mokykloje negavo.
2. Du trečdaliai merginų pažymėjo, kad žinotų kur gauti menstruacijų higienos priemonių, jei mokykloje/klasėje jų prireiktų: daugiau nei pusė  respondenčių, jų nusipirktų parduotuvėje, ketvirtadalis – paprašytų draugės ar klasiokės, trečdalis – galėtų gauti iš mokyklos visuomenės sveikatos specialistės ar socialinės pedagogės. Tik 2,3 proc. merginų nurodė, kad mokykla nemokamai dalina menstruacijų higienos priemones. Penktadalis merginų nežinotų, kur gauti menstruacijų higienos priemonių mokykloje.
3. Pamokų nelankymą menstruacijų metu 92,5 proc. merginų aiškina patiriamais dideliais skausmais, o taip pat mokykloje menstruacijų higienos priemonių nebuvimo (65,5 proc.) ir dėl to, kad mokykloje nėra vandens ir (arba) muilo menstruacijų higienos valdymui (21,8 proc.).
4. 13,8 proc. merginų menstruacijų metu fizinio ugdymo pamokoje nedalyvauja, ketvirtadalis dalyvauja, o beveik keturios iš dešimties atsakė, kad mokytojas leidžia fizinio ugdymo pamoką stebėti.  
5. Septynios iš dešimties merginų nurodė, kad jei mokykloje reikia pasikeisti menstruacijų higienos priemones, jos gali tai padaryti privačiai, diskretiškai, tačiau viena iš dešimties vis tik  pasigenda privatumo. Nors daugelis pažymėjo, kad tualetuose yra kur išmesti panaudotas menstruacijų higienos priemones, tačiau 14,9 proc. akcentavo, kad tualetų šiukšliadėžės ištuštinamos nepakankamai dažnai.
6. Beveik pusę merginų pažymėjo, kad tik nuo mokytojo priklauso, ar jos gali pamokos metu išeiti į tualetą. Tik trečdalis merginų pažymėjo, kad į tualetą pamokos metu gali išeiti bet kada, o 7,5 proc. – išeiti iš pamokos negali.
7. Daugiau nei pusę visų apklaustųjų savo savijautą menstruacijų metu vertino kaip blogą ar labai blogą ir tik dešimtadalis savo savijautą vertino kaip gerą ar puikią. Dažniausiai merginas menstruacijų metu vargina pilvo, galvos ir nugaros skausmai.
8. Gera psichologine gerove pasižymi 46,3 proc. merginų, patenkinama – 35,8 proc., o depresijos riziką turi beveik ketvirtadalis merginų. Dideliu distresu pasižymėjo 40,8 proc. merginų, mažu –59,2 proc.
9. Merginos, turinčios didesnę depresijos pasireiškimo riziką, reikšmingai dažniau jaustųsi nepatogiai ar joms būtų baisu, jei kas nors sužinotų, kad joms yra menstruacijos.
10. Statistiškai reikšmingai didesnį psichologinį distresą jaučia tos merginos, kurios:

• mano, kad šiukšliadėžės ištuštinamos nepakankamai dažnai, nei tos, kurios mano priešingai arba nežino;
• akcentavo, kad neleidžiama lankytis tualetuose pamokos metu, kad pasikeisti menstruacijų higienos priemones, nei tos, kurios gali tą daryti su mokytojo leidimu ar be jo.

Specialistų rekomendacijos 

1. Informuoti merginas apie menstruacijų higieną ne tik jaunesnėse klasėse, bet ir vyresnėse, ypač apie tai, kur gauti menstruacijų higienos priemonių mokykloje, jei staiga jų prireiktų. Tai galėtų būti ne tik informacijos teikimas pamokoje apie menstruacijų higieną, bet ir pvz. plakatas prausykloje prie mergaičių tualetų kur menstruacijų higienos priemonių galima gauti, jei jų prireikia mokykloje.
2. Sudaryti sąlygas mokykloje merginoms gauti nemokamai menstruacijos higienos priemonių (įklotų, drėgnų servetėlių). Jas galėtų dalinti visuomenės sveikatos specialistė, socialinė pedagogė, mokyklos budinti ar kitas mokyklos darbuotojas, o idealiu atveju, jos galėtų šių priemonių pasiimti pačios niekieno neprašant  pvz. prausyklose prie mergaičių tualetų.
3. Sudaryti tinkamas sąlygas menstruacijų higienos užtikrinimui mokyklose: visose tualetų kabinose pastatyti šiukšliadėžes, jas laiku ištuštinti, visos tualetų kabinos būtų su rakinamomis sandariomis durimis, užtikrinančiomis privatumą, leisti eiti į tualetą pamokos metu, jei merginoms to prireikia, bei leisti nedalyvauti fizinio ugdymo pamokoje menstruacijų metu, jei merginos blogai jaučiasi.

Detali tyrimo ataskaita: čia

Tyrimo rengėjų informacija (Lietuvos sporto universitetas)