Fizinis aktyvumas – tai bet koks kūno judėjimas, vienas pagrindinių žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos gerinimo priemonių. PSO 5–17 metų vaikams rekomenduoja kasdienę, bent 60 min. trukmės vidutinio ar didelio intensyvumo fizinę veiklą, kuriai nereikėtų ypatingų sąlygų ar didelių pastangų. Ši fizinė veikla turėtų stiprinti sveikatą, būti reguliari, įdomi ir smagi. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla.
Viena iš galimybių vaikams būti fiziškai aktyviais – dalyvavimas fizinio ugdymo pamokoje. Fizinio ugdymo dalykas dėstomas ugdymo įstaigose yra skirtas mokinių sveikatai ir fiziniam aktyvumui, jų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Šios pamokos užima gana svarbią vietą, per savaitę yra privalomos ne mažiau kaip 3 fizinio ugdymo pamokos, dėstomos bendruoju ir išplėstiniu kursu, mokiniams sudaroma galimybė rinktis modulius. Jų metu mokymasis susietas su praktine veikla, kuri turi prasmę – mokiniai patys dalyvauja kurdami mokymosi turinį, greičiau pamato savo veiklos rezultatą ir jo prasmingumą.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad fizinio ugdymo pamokos metu, vaikai gauna daugialypę naudą. Atliekant pratimus, vaikai ugdo fizinius gebėjimus (fizines ypatybes). Ištvermė, jėga, greitumas, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija, - šios fizinės ypatybės reikalingos kiekvieno žmogaus kasdieniniame gyvenime. Žaisdami įvairius žaidimus ugdoma drausmė, komandinio darbo pricipai, bendradarbiavimo ir bendravimo įgūdžiai, mokiniai mokosi spręsti kompromisus bei gerbti kitų nuomonę. Šios pamokos ypač yra reikšmingos augančio bei besiformuojančio vaiko sveikatai. Aktyvi fizinė veikla pagerina medžiagų apykaitą, širdies darbą, mažina antsvorio tikimybę, taip pat padeda išvengti laikysenos sutrikimų. Taip pat teigiamai veikia psichinę sveikatą: padeda įveikti psichoemocinę įtampą, stresą, kas ypač aktualu paauglystės laikotarpiu, gerina nuotaiką, miegą. Be visa to fizinė veikla padeda atsisakyti žalingų įpročių bei yra sveikatai naudingų teigiamų emocijų šaltinis. Svarbu pabrėžti ir tai, kad fiziškai aktyvūs vaikai pasiekia geresnių mokslo rezultatų. Pavyzdžiui, atliekant judesius (ypač iki galo, siekiant tikslo), gerai stimuliuojamos tos galvos vietos, kurios atsakingos už darbinę atmintį, o ji mokykloje reikalinga mokantis matematiką, fiziką, chemiją, kalbų ir kitų mokomųjų dalykų.
Taigi fizinio ugdymo pamoka ne tik turi teigiamos naudos vaikų sveikatai bet ir suteikia jiems įvairiapusę naudą jų vystymuisi ir gerovei. Tačiau pastebima, kad šiuolaikiniai iššūkiai, tokie kaip didėjantis pasyvus gyvenimo būdas ir technologijų naudojimas, gali paveikti vaikų dalyvavimą fizinio ugdymo pamokose. Todėl svarbu, kad ugdymo įstaigos, tėvai bendradarbiautų skatinant vaikų fizinį aktyvumą ne tik mokykloje, bet ir laisvalaikiu. Tai padėtų užtikrinti, kad vaikai augtų sveiki ir aktyvūs.
Sudarė: VSS Inga Petrauskienė
ŠALTINIAI
- Kemerytė-Riaubienė, E. (2016). Vaikų ir paauglių organizmo biologinio vystymosi ir fizinio krūvio sąsajos. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.
- Grobovienė, V.; Štarienė, D. (2006). Kūno kultūra. Kaunas: Technologija
- Batutis, O., Gadeikis, L. (2009). Moksleivių vertybės ir teigiamas požiūris į fizinę saviugdą: formavimas, ugdymas. Kaunas: LKKA.
Paskutinį kartą redaguota:
2024-05-10 10:02
