Naujiena

Atkeliavo dar vienas rugsėjis. Graži ir linksma šventė vaikučiams, jų tėveliams bei visai bendruomenei priminė, kad atostogos baigėsi. Darželyje prasidėjo ugdomoji veikla. Tačiau vis dar aktualus klausimas: kodėl į darželį nerekomenduojama neštis žaislų iš namų? Dauguma ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir vaikų psichologų laikosi griežtos nuomonės: namų daiktai darželyje trukdo. Kodėl?

Vaikas į grupę atsineša žaisliuką -  sunku juo dalytis, nes žaislas yra jo, jis pats nori žaisti, o kai žaisti nebenori, pradeda labai saugoti, rūpintis, kad niekas nepaimtų, neatimtų, neprisiliestų. Perdėtas rūpinimasis savo turtu trukdo įsijausti į darželio reikalus, įsilieti į grupę, dalyvauti bendruose žaidimuose, ugdomojoje veikloje, vaikui neįdomu niekas, tik jo žaislas. Jei vaikas nėra atidus savo žaislui, juo nesirūpina, dažniausiai nutinka taip, kad keliaudamas iš rankų į rankas jis pasimeta. Tada visus užvaldo rūpesčiai ir nemalonumai, kunkuliuoja emocijos: kas paėmė, kur padėjo, gal sulaužė ir t. t. Kaltųjų paieška visus, taip pat ir auklėtoją verčia jaustis nesmagiai, trukdo įsijausti į darželio reikalus.

Darželio žaislais vaikai mokomi dalytis. Visi vaikai turi laikytis visiems vienodos taisyklės – darželio žaislu pažaisti ir duoti draugui. Darželyje svarbus yra visos grupės interesas ir vaikai netrukus ima suprasti, kad nustatytos taisyklės „veikia" jų pačių labui: su manimi elgsis taip pat, kaip elgiasi su kitais.

Pedagogai ir tėvai pastebi, kad neretai žaislas vaikui yra daugiau nei žaislas – jis tampa įrankiu konkuruoti, pelnyti sėkmę (arba, deja, ją prarasti), įsitvirtinti grupėje (arba būti iš jos „išmestam"). Iš namų į darželį atsineštas žaislas tampa vaiko vertės matu. Jei turi žaislą, kurio nori visi - esi geras draugas. Jei duosi man pažaisti, aš su tavimi draugausiu, o jei neduosi – mano draugas šiandien bus kitas. Vaikai greitai supranta, kad žaislu galima „nusipirkti" draugą. Tokie dalykai trukdo formuotis sveikam vaikų santykiui, jis formuojasi vartotojiškas, išnaudotojiškas ir netgi su prievartos elementais.  Ne kiekvienas gali atsinešti „topinį" žaislą ir stebinti draugus, taigi, tas, kuris negali atsinešti vertingo daikto, jaučiasi pažemintas.

Dauguma tėvų mano, kad daiktai iš namų gali padėti pagreitinti darželio naujoko adaptaciją. Tačiau psichologai pataria - būtų gerai, kad savo mylimo žaisliuko  vaikas į darželį išvis nesineštų, nes jis šį žaislą saugos dar atidžiau, su didesniu rūpesčiu ir nerimu – juk tai ryšys su namais! Be to, taip tik dar labiau prie jo prisiriš. Jei vaikas be „mylimuko" negali išeiti iš namų, tai turi palikti jį darželio spintelėje. Tačiau  mylimas žaislas spintelėje gali  tik dar labiau vaiką blaškti ir trukdyti įsijungti į ugdomąją veiklą. Vieni darželinukai tam priešinasi labiau, kiti mažiau, tačiau ši „užduotis" tokio amžiaus vaikams nėra neįveikiama. Tai, kad niekas iš vaikų nesineša savų žaislų, vaikams suteikia savitą ramybę ir saugumą.

Kai vaikas priims darželio taisykles ir su jomis susitaikys, jausis saugiau ir jam bus lengviau, nei būti apsikabinus savo žaislą. Svarbu suvokti, kad neatsisveikinusio su žaisliuku vaiko socialiniai santykiai darželyje bus apriboti tik rūpesčiu, kaip saugoti žaisliuką nuo kitų.

Vaikų kolektyvuose infekciniais susirgimais vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo sergančių vaikų. Maži vaikai dar neturi pakankamai higienos įgūdžių, todėl rizika išplisti infekcinėms ligoms vaikų ugdymo įstaigose visada išlieka. Infekcijos išplitimui labai gerai pasitarnauja iš namų atsinešami žaislai. Didėja alergijų rizika.

Namų žaisliukai lai lieka vaikų laukti namuose.

Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė Audronė Petraškienė

Informacija paruošta remiantis psichologės Dovilė Jankauskienės rekomendacijas.