Psichikos sveikata, geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save, savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo stresais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Tai „neatskiriama sveikatos ir gerovės dalis, įgalinanti mus daryti sprendimus, kurti santykius ir mus supančią aplinką. Gera psichikos sveikata yra kiekvieno žmogaus teisė”.
Galima daryti prielaidą, kad blogėjantis jaunuolio pažangumas ir elgesys, nuolatinis nerimas ir emocinė įtampa, atsisakymas bendrauti su bendraamžiais, negalėjimas sukaupti dėmesio, sutrikęs miegas, pykčio protrūkiai ir užsitęsęs dirglumas ar liūdesys yra akivaizdūs požymiai, jog paaugliui reikalinga specialistų pagalba.
Kokia yra paauglių psichikos būklė Lietuvoje?
Vaikų psichikos sveikatai ir psichologiniam atsparumui itin svarbi aplinka: tarpasmeniniai santykiai, saugumo ir prieraišumo ryšiai, psichoemocinis klimatas. Tyrimai rodo, jog nepalanki aplinka ir gyvenimo įvykiai, patirti 18 metų, socialinę adaptaciją ir socialinį funkcionavimą suaugus sumažina iki 4 kartų. A. Jakubauskienės 2018-aisiais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad mokiniai kaip nepalankiausius gyvenimo įvykius įvardija patyčias (46 proc.), tėvų / globėjų rankos kėlimą vienas prieš kitą (16,6 proc.), jautimąsi apleistu namuose (14,6 proc.), tėvų problemas dėl alkoholio vartojimo (13,5 proc.).
Pasaulinės sveikatos organizacijos 2018 metais atliktas Tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC) parodė, kad kas trečias Lietuvos paauglys patiria žemą emocinę gerovę: 35,4 proc. paauglių nesijaučia ramūs ir atsipalaidavę, 31,3 proc. paauglių bendras savijautos lygis žemesnis nei vidutinis. 28 proc. paauglių patiria patyčias mokykloje. 2020-ųjų duomenimis, kas dešimtas vaikas iki 18 metų nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. Lietuvoje kas ketverius metus vykdomas alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas ESPAD, atliktas 2019 metais, skelbia, kad net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. yra rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotines medžiagas.
Kaip gerinti situaciją ir kur ieškoti pagalbos?
2021 metais KOG instituto vykdytoje apklausoje 1 iš 3 respondentų abejojo, kad psichologinės pagalbos siekti yra normalu. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2020 metais atkreipė dėmesį į itin žemą psichikos sveikatos raštingumą Lietuvoje: „Jauniems žmonėms trūksta gebėjimų rūpintis savo sveikata, menkas žinojimas apie psichikos sveikatą, stigmatizacija. <…> daug kalbama apie depresiją ar nerimą, bet stokojama tikrojo suvokimo apie tai <…>. Populiari nuomonė, kad jei asmuo kreipiasi į psichologą, jis yra rimtai sergantis psichine liga, jei tai moksleivis, gali tapti patyčių objektu. Tėvai nesupranta, kam jiems ar jų vaikams reikalinga psichologinė pagalba ir t.t. Didelis trūkumas žinių ir gebėjimų atpažinti savo psichologinės savijautos signalus“.
Taigi, psichikos sveikatos raštingumo svarba yra vienas pagrindinių psichikos sveikatą užtikrinančių veiksnių ir neatsiejama gerai veikiančios psichikos sveikatos sistemos dalis.
Kaip stiprinti paauglio psichikos sveikatą?
Valstybinis psichikos sveikatos centras informaciniame leidinyje nurodo svarbiausius veiksnius, padėsiančius stiprinti paauglio psichikos sveikatą:
- gera fizinė sveikata,
- subalansuota mityba,
- reguliari mankšta;
- galimybė žaisti, kartu leisti laiką su šeima;
- stiprios šeimos vertybės;
- pasitikėjimas savimi;
- vaiko gerovę užtikrinančios mokyklos lankymas;
- nuoseklus auklėjimas ir disciplina;
- dalyvavimas bendruomeninėje vaikų ir jaunimo veikloje;
- geri socialiniai ir emociniai įgūdžiai;
- saugi aplinka.
Yra svarbu suprasti, kad paaugliai taip pat turi teisę į psichikos sveikatą ir jų gerovė turėtų būti visų mūsų rūpestis. Svarbu skleisti supratimą apie šią problemą ir suteikti paaugliams bei jų šeimoms prieinamą pagalbą bei švietimą, kad jie galėtų geriau rūpintis savo psichikos sveikata ir augti laimingi bei emocionaliai stabilūs.
Ieškantiems daugiau informacijos, rekomenduojama apsilankyti šiose informacinėse svetainėse:
Pagalbasau.lt - https://pagalbasau.lt/
Tu esi.lt - https://tuesi.lt/noriu-bendrauti/
Jaunimo linija, tel. 8 800 28 888, http://www.jaunimolinija.lt
Vaikų linija, tel. 116 111, http://www.vaikulinija.lt
Paramos vaikams centras, tel.: (8 5) 271 5980, 8 611 43 567, www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt
Paslaugas teikiančios įstaigos savivaldybėje:
Kaišiadorių pedagoginė psichologinė tarnyba
Gedimino g. 48, 56126 Kaišiadorys
Telefonas: (8-346) 43814
Vaiko teisių apsaugos skyrius (Kaišiadorių r. savivaldybė)
Adresas: Bažnyčios g. 4
Telefonas: (8 346) 20471
Kaišiadorių psichikos sveikatos centras
Gedimino g. 118, 56134 Kaišiadorys
Telefonas: (8-346) 60163
Kaišiadorių r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
https://www.kaisiadorysvsb.lt/
Telefonas: (8-346) 51502
Psichologai teikiantys paslaugas:
Liudas +370 677 62779
Sudarė: VSS Karolis Klovas
Paskutinį kartą redaguota:
2023-11-15 10:46
