Naujiena

Tėvai yra pagrindiniai savo vaikų globotojai ir yra atsakingi už jų auklėjimą. Kad išauklėtų ir sėkmingai globotų savo vaikus, tėvai augina vaikus pagal auklėjimo stilius, auklėjimo praktikas, kai kuriais atvejais tėvai naudoja psichologinę kontrolę. Analizuojant mokslinę literatūrą buvo išskirti auklėjimo stiliai, psichologinės kontrolės būdai, tėvų ir vaikų konfliktų priežastys. Mokslininkai teigia, kad tam, jog išvengti konfliktų ir pykčių svarbu yra abipusis konflikto dalyvių bendravimas, pasisakymas; kad tėvų kontrolė gali turėti negatyvių pasekmių vaiko socialiniame gyvenime ir tai, kad auklėjimo stiliai daro įtaką vaiko asmenybei ir prisitaikymui visuomenėje.

Tėvų aklėjimo stiliai

• Atsitraukęs auklėjimas: šis auklėjimo stilius yra apibūdinamas minimaliu laiko ir energijos skyrimu vaikams, tėvai labai nedaug žino apie savo vaikus ir yra per daug susirūpinę savo asmeniniais gyvenimais, nesitaria su vaikais, nesvarbi jų nuomonė. Šiuo auklėjimo stiliumi auklėti vaikai turi prisirišimo problemų.
• Viską leidžiantis auklėjimas: šis auklėjimo stilius yra apibūdinamas tėvų tolerantiškumu, vaiko priėmimu, tėvams labai svarbi vaiko laisvė, jo norai. Šiuo auklėjimo stiliumi auklėti vaikai yra mažiau subrendę, daug reikalaujantys, sunkiai kontroliuoja savo impulsus, sunkiau atlieka jiems duotas užduotis ir sunkiau prisitaiko prie bendraamžių, jiems yra sunkiau mokytis, jų socialiniai ir emociniai gebėjimai yra prasti, gali būti sunkiai suvaldomi.
• Autoritetingas auklėjimas: šis auklėjimo stilius yra apibūdinamas šiltu, bet tvirtu auklėjimu. Tėvams yra svarbi vaiko autonomija, tėvai pilnai priima atsakomybę už vaiko elgesį, iš vaiko nesitiki daugiau, negu jam yra suteiktų galimybių, tėvai bendrauja ir tariasi su vaiku, jiems svarbi vaiko nuomonė. Šiuo auklėjimo stiliumi auklėti vaikai auga laimingi, pasitikintys savimi, turi gerus moralinius standartus ir jiems geriau sekasi mokslai.
• Autoritarinis auklėjimas: šis auklėjimo stilius yra apibūdinamas dideliu klusnumo reikalavimu iš vaiko. Taip savo vaikus auklėdami tėvai mano, kad vaikai su jais turi sutikti neklausinėdami ir nedvejodami, tėvams svarbu yra riboti vaiko autonomiją. Šiuo auklėjimo stiliumi auklėti vaikai yra užsisklendę, sunerimę, nelaimingi, agresyviai elgiasi su bendraamžiais kai susinervina.

Tėvų psichologinė kontrolė

• Psichologinės kontrolės pavyzdys: staigus emocinis kaitaliojimas tarp rūpinimosi ir emocinio puolimo. Tai yra daroma tam, kad vaikai klausytų tėvų ir darytu tai, ką jie sako.
• Atsitraukimo meilėje pavyzdys: gąsdinimas nemylėti reiškia, kad tėvai grasina nemylėti ir nerodyti dėmesio savo vaikui jei jis ar ji nepasieks jam iškeltų lūkesčių.
• Kaltės sukėlimo jausmo pavyzdys.: kaltės sukėlimo metu tėvai atkreipia vaiko dėmesį į tai, kad jo elgesys daro neigiamą įtaką kitam šeimos nariui.
• Asmeninės atakos pavyzdys.: tėvai, kurie užsiiminėja asmeninėmis atakomis taikosi į vaiko vertę klausinėdami, ar vaikas yra lojalus šeimai.

Tėvai yra savo vaikų globėjai ir augintojai. Nuo to, kaip jie augina savo vaikus, priklausys kaip šeimoje ir socialinėse situacijoje jausis jų vaikai. Tėvams reikėtų labiau stengtis rasti balansą tarp auklėjimo ir erdvės suteikimo savo vaikams, ypač paauglystėje, nes to nepadarius kyla konfliktai, vaikai pradeda neklausyti savo tėvų, o tėvai norėdami atgauti kontrolę ir pagarbą gali užsiiminėti psichologine kontrole, o tai ilgainiui labiau kenkia, negu padeda, nes gali daryti neigiamą įtaką vaiko vystymuisi, savivertei, socialiniam gyvenimui.

Parengė: psichologas Rokas Jurgutis