Naujiena

Gimdos kaklelio vėžys šiuo metu pasaulyje antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal mirštamumą. Nuo 2010 m. vidutiniškai kasmet Lietuvoje užregistruota 12,7 mirčių (100 000 mot.) nuo gimdos kaklelio vėžio. Kaišiadorių r. sav. 2017 m. nuo šios ligos mirė 2,5 karto daugiau moterų nei Lietuvoje (33,47 mirtys 100 000 mot.). Lietuvoje dažniausiai serga moterys apie 40 metus, bet liga vis jaunėja. Vėžys gali užklupti bet kokio amžiaus moteris, net ir labai jaunas.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia didelės onkologeninės rizikos žmogaus papilomos (ŽPV) atmainos, kuriomis užkrečiama lytinių santykių metu. Tai vienas svarbiausių gimdos kaklelio rizikos veiksnių. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70–80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį. Norint kuo labiau sumažinti užsikrėtimo šiuo virusu riziką, reikėtų kuo vėliau pradėti lytinį gyvenimą, kuo mažiau turėti lytinų partnerių, jų dažnai nekeisti, propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Norime atkreipti dėmesį, kad užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų (tačiau jie virusą gali perduoti kitiems). Todėl asmens sveikatos priežiūros centruose NEMOKAMAI vykdoma gimdos kaklelio vėžio patikros programa (moterims nuo 25 iki 60 m.), kurios dėka moteris gali pasitikrinti savo sveikatą. Anksti aptiktus ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje medikams išgydyti nesudėtinga. Vėliau gali atsirasti kontaktiniai kraujavimai – po lytinio akto ar ginekologinės apžiūros. Moteris gali pradėti kraujuoti ne per mėnesines ar kai mėnesinių jau kuris laikas nėra (pomenopauzėje). Jei liga išplitusi, galimas skausmas pilvo apatinėje dalyje, gausus kraujavimas iš lytinių organų. Kraujuoti gali ir iš šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos, gali būti sunkiau pasišlapinti ar pasituštinti. Mažėja kūno svoris, atsiranda kitų sistemų sutrikimų, nelygu, kur liga išplito. Moterys turi profilaktiškai tikrintis, net jei yra paskiepyta profilaktine vakcina, apsaugančia nuo dviejų onkogeninių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio vėžį.

TAI SVARBU! 

Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti. Invazinis navikas gali būti aptiktas ankstyvosios stadijos, kai jį dar galima išgydyti.
Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo ŽPV infekcijos. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepijant ŽPV vakcinomis, galima išvengti iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų!

Parengė: Inga Petrauskienė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė